- šmulis
- šmùlis, -ė smob. (2) 1. S.Dauk, N, I, [K], LsB303, K.Būg, Rtr, LVIII955, DŽ, NdŽ, OGLI14, KŽ, Grd, Klm, Kv, Plng, Lk baužas, šmulas, be ragų gyvulys: Kartais šmùlė ir gera būna: pieno duoda daug Vdk. Ožkaragės avys y[ra] su ragais, o šmulės – be Ggr. Stirnikės nė ragų netura, teip tokios šmulikės Grdm. Buvo jautis šmùlis Klp. ^ Pasvalio bažnyčia kaip karvė šmulė VP37. 2. Dr kas nukirptas plikai: Tikras šmùlis – taip baisiai nuvaryti plaukai Pp. Plika galva, kaip šmùliuo Vkš. Tiktai toks šmùlis jau nukirptais tais plaukais Pln. 3. kas be atsikišimų, lygus: Pasisiūdino šmùlę kepurę Ms. Ta Marija [Šiluvoje] toki šmulìkė (be karūnos) Ldv. 4. kas netvarkingas, apsileidęs: Tavo rūbai dabar jau atrodo kaip kokios šmùlės Prk.
Dictionary of the Lithuanian Language.